Hani Elezit

Se bashku me nje qellim
 
ForumCalendarPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 Albert Ajnshtajn (1879-1955)

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Habi
WebMaster/Administrator
WebMaster/Administrator


Numri i postimeve : 170
Join date : 12/02/2008

MesazhTitulli: Albert Ajnshtajn (1879-1955)   Mon Feb 18, 2008 8:28 pm

Albert Ajnshtajn (1879-1955)



Albert Ajnshtajn ka lindur nė Ulme, me 14 mars 1879.
Fėmijėrinė e kaloi nė Minhen, ku familja e tij kishte njė puntori tė makinave elektrike. Ishte njė fėmijė i zgjuar, por mė sė shumti ishte i interesuar pėr matematikė dhe fizikė.
Ai atherė urrente normat shoqėrore dhe mėnyrėn e shkollimit dhe kishte probleme tė mėdha nė rini.
Pas bankrotimit tė puntorisė familjare, ata shpėrngulen nė Milano.
Pėr shkak tė sjelljes sė tij nė shkollė, ai nuk merr tė drejtėn pėr profesor universiteti.
Ai shumė shpejt punėsohet si hulumtues nė Bern.
Nė vitin 1903 ai martohet me shoqen e shkollės, Mileva Maric, ku mė pastaj lindin dy fėmijė.
Doktoroi nė vitin 1905, dhe katėr vitet e ardhshme i kalon nė Bern.
Pėr herė tė parė punon si profesor nė Cyrih nė vitin 1911.
Pasi filloi lufta e dytė botėore, ai punon nė Berlin.
Qysh kur i kishte 16 vjet ai kishte jetuar i vetėm.
Shkollėn e mesme e mbaron nė Aruu (Zvicėr), kurse teknike tė lartė nė Cyrih. As aty ligjertat nuk i pėlqenin, dhe kėshtu filloi tė mėsojė fizikė vet.
Diplomoi nė vitin 1900 si profesor, kurse Milena Maric shkon me fėmijėt nė Zvicėr ku pastaj Ajnshtajn nga ajo ndahet.
Renome botėrore Ajnshtajn arrin nė vitin 1919, kur errėsimi i diellit vėrtetoi teorinė e tij tė pėrgjithshme tė relativitetit.
Ai po kėt vit martohet me njė kusherire tė largėt.
Vitin 1921 merr ēmimin Nobel pėr Fizikė. Kishte shumė probleme nė Gjermani, ku nacistėt pėrqeshin shumė teorinė e tij tė relativitetit, edhe pse ishte Jahudi. Kulminacionin urrejtja e arriti kur Hitler erdhi nė krye tė Gjermanisė dhe kėtij shkenctari ia mori tė gjitha titujt.
Ajnshtajn shpėrngulet nė Amerikė dhe fillon tė punojė si profesor nė Universitetin e Pristonit. Atje shumė shpejt ai arriti tė spjegojė teorinė e kufizuar tė relativitetit (E=mc^2). Menjėherė pas gjenocidit ndaj Jahudive, ai fillon hapur luftėn kundėr nacizmit. Paralajmėron Ruzveltin nė atė se Hitler mund tė ndėrtojė bombėn atomike, por pas zbulimit tė projektit Menhetn dhe pas gjuajtjes sė bombave atomike Amerikane nė Hiroshimė dhe Nagasaki ai filloi luftėn kundėr ēarmatimit.
Ai u nominua pėr kryetar Izraeli nė vitin 1952, por ai e refuzoi me kėto fjalė: “Politika ėshtė pėr momentin, kurse shkenca pėrgjithmonė”. Atė vit, pėr nder tė tij, njė element kimik merr emrin Ajnshtajnium.
Vdes nė vitin 1955 nė Priston pas njė sėmundje tė rėndė.

_________________
"Respekto qe te jesh i respektuar"



Kontakto :
habi_117@hotmail.com
ys_boys@hotmail.com
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.hanielezit.ch
 
Albert Ajnshtajn (1879-1955)
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Hani Elezit :: Shkencat natyrore :: Fizike-
Kėrce tek: