Hani Elezit

Se bashku me nje qellim
 
ForumCalendarPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 Festimi i ditės sė Shėn Valentinit

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Habi
WebMaster/Administrator
WebMaster/Administrator


Numri i postimeve : 170
Join date : 12/02/2008

MesazhTitulli: Festimi i ditės sė Shėn Valentinit   Wed Feb 20, 2008 6:43 pm

Festimi i ditės sė Shėn Valentinit


Falenderimi i takon Allahut, Zotit tė botėve dhe paqja dhe bekimet qofshin mbi tė dėrguarin e Tij, Muhammedin salallahu alejhis ua selam dhe mbi tė gjithė familjen dhe shokėt e tij.

Allahu ka zgjedhur pėr ne islamin si fenė tonė dhe ai nuk do tė pranojė asnjė fe tjetėr nga askush, sikurse Ai thotė:

"E, kush kėrkon fe tjetėr pėrveē fesė islame, atij kurrsesi nuk do ti pranohet dhe ai nė botėn tjetėr ėshtė nga tė dėshpruarit".[Surah Al-Imran:85]

Dhe Profeti salallahu alejhis ua selam na ka treguar ne qė grupet e kėtij ummeti do tė ndjekin armiqtė e Allahut nė disa nga riualet dhe zakonet e tyre, ashtu siē ai thotė nė haditin e transmetuar nga Ebu Said el-Hudri radiallahu anhu, i cili ka thėnė se Profeti ka thėnė:

"Ju me siguri do t'i ndjekni mėnyrat e atyre qė erdhėn para jush, pėllėmbė pėr pėllėmbė

[Transmetuar nga el-Buhari nė el-L'tisam bi'l Kitab uel Sunah, Bab Kaul el-Nebi La ttabiunne Sanen man kena kablekum, 8/151 dhe nga Muslimi nė kitab el-Ilm, Bab ittiba senen el-Jehud uel nasarah 4/2054]

Ajo pėr tė cilėn Profeti salallahu alejhis ua selam foli me tė vėrtetė ėshtė pėrcjellur tek ne dhe ėshtė pėrhapur shumė nė kohėt e sotme, nė shumė vende muslimane. Shumė musliman ndjekin armiqtė e Allahut nė shumė nga zakonet e tyre dhe mėnyrat e sjelljes sė tyre dhe i imitojnė ata nė disa rituale dhe nė festimin e festave tė tyre.

Ēėshtja ėshtė bėrė edhe mė keq nga hapja e komunikimit nė masė (masmedia) midis njerėzve, ku ritualet dhe zakonet e jobesimtarėve janė tani tė transmetuara me zbukurime madhėshtore nga vendet e tyre nė vendet muslimane, pėrmes satelitit dhe botės sė gjėrė tė internetit. Shumė muslimanė janė mashtruar nga bukuria e tyre.

Vitet e fundit, njė fenomen i ri ėshtė pėrhapur midis rinisė islame meshkujve dhe femrave. Ky manifestim i imitimit tė tyre ndaj tė krishterėve nė festimet e tyre tė ditės sė Shėn Valentinit, e cila i ka bėrė shumė thirrėsa islam dhe dijetarė tė shpjegojnė gjykimin pėrsa i pėrket asaj, nga sinqeriteti drejt Allahut, tė dėrguarit tė Tij, liderėve musliman dhe muslimanėve tė zakonshėm, kėshtu qė muslimanėt ta kuptojnė qartė kėtė ēėshtje dhe kėshtu qė ata tė mos tė festojnė kėtė festė qė do t'i mėkėmbė besimin (akiden) me tė cilin Allahu i ka begatuar ata.

Ky ėshtė njė diskutim i shkurtėr i origjinave, zhvillimeve dhe ēfarė muslimanėt duhet tė bėjnė pėrsa i pėrket kėsaj feste.



Historia e festės sė dashurisė (Dita e Valentinit)



Festa e dashurisė ishte njė festė e romakėve pagan, kur paganizmi ishte feja qė mbizotėronte romakėt mė tepėr sesa 17 shekuj mė parė. Nė konceptin romak pagan, ajo ishte njė shprehje e "dashurisė shpirtėrore".

Kjo festė e romakėve pagan ishte e shoqėruar me mite tė cilat vazhduan tė ekzistojnė edhe nga kristianėt e mėvonshėm. Midis kėtyre miteve ishte besimi qė Romulus, themeluesi i Romės, ishte ushqyer ( i dha gji) njė ditė nga njė ujk femėr, e cila i dha atij fuqi dhe urtėsi.

Romakėt e festonin ketė ngjarje nė mes tė shkurtit ēdo vit. Njė nga ritualet e kėsaj feste ishte sakrifikimi i njė qeni dhe njė dhie. Dy tė rinj tė fuqishėm dhe muskulozdo ta lyenin trupat e tyre me gjakun e qenjve dhe dhive, pastaj do ta lanin gjakun me qumėsht. Pas kėsaj do tė bėhet njė paradė e madhe me kėta dy tė rinj nė krye, tė cilėt do tė dilnin rrugėve. Dy tė rinjtė do tė visheshin me dy pjesė lėkure me tė cilat do t'i goditnin tė gjithė tė cilėt e dilinin pėrpara. Gratė romake i mirėpritnin ngjarjet e tilla se besonin se kėto ngjarje do tė pengonin ose do tė kuronin sėmundje sterile.



Lidhja midis Shėn Valentinit dhe kėsaj feste


Shėn Valentini ishte njė emėr i dhėnė dy "martirėve" tė Kishės sė Krishterė. Thuhet se ishin dy ku njėri prej tyre vdiq nė Romė si rezultat i persekutimi tė Liderit Gotik Kladius, c 296 erės sonė. Nė 350 tė erės sonė njė kishė u ndėrtua nė Romė nėn vendin ku ai vdiq, pėr ta pėrkujtuar atė.

Kur romakėt pėrqafuan krishtėrimin, ata vazhduan tė festonin festėn e dashurisė tė pėrmendur mė lart por ata e ndryshuan nga koncepti pagan i "dashurisė shpirtėrore" tek njė koncept i njohur si "martirėt e dashurisė", tė prezantuar nga Shėn Valentini i cili kishte mbrojtur dashurinė dhe paqen, pėr tė cilėn ēėshtje ai ishte "martirizuar", sipas thėnjeve tė tyre. Gjithashtu kjo ėshtė e quajtur festa e tė dashuruarve dhe Shėn Valentini ishte i konsideruar si mbrojtėsi i shenjtė i tė dashuruarve.

Njė nga besimet fallse tė tyre tė lidhur mė kėtė festė ishin emrat e vajzave tė cilat kishin arritur kohėn e martesės do tė shkruheshin nė letra tė mbėshtjella dhe tė vendosura nė njė pjatė nė tavolinė. Pastaj tė rinjtė meshkuj tė cilėt dėshironin tė martoheshin thirreshin dhe secili prej tyre do tė merrte njė copė letre. Ai do ta vendoste veten nė shėrbim tė asaj vajze tė cilės emri i kishte dalė pėr njė vit, kėshtu qė ata tė mund ta njihnin njėri-tjetrin. Pastaj ata do tė martoheshin ose ata do ta pėrsėritnin tė njėjtin progres sėrish nė ditėn e festės nė vitin tjetėr.

Priftėrinjtė tė krishterė reaguan kundėr kėsaj tradite e cila ata e konsideruan tė ishte njė influencė e korruptuar mbi moralin e tė rinjve meshkuj dhe femra. Ishte shkatėrruar nė Itali, ku ka qenė e mirėnjohur, pastaj u ringjall nė shekujt 17-18, kur nė disa vende perėndimore u pėrhapėn dyqane me libra tė vegjėl tė quajtur "Librat e Valentinit" tė cilat pėrmbanin poema dashurie, nga tė cilat ai i cili dėshironte tė pėrshėndeste dikėnd mund tė zgjidhte pėr tė dashurėn e tij. Ata gjithashtu pėrmbanin sugjerime pėr shkrimtarėt e letrave tė dashurive.

Gjithashtu ėshtė e thėnė qė origjinat e kėsaj feste erdhėn kur romakėt u bėnė tė krishterė, pasi krishtėrimi u pėrhap gjėrė, Perandori Romak Klaudius II vendosi nė shekullin e tretė qė ushtarėt nuk duhet tė martoheshin sepse martesa do t'ia tėrhiqte vėmendjen nga luftėrat qė ata duhet t'i kryenin. Ky vendim ishte kundėrshtuar nga Shėn Valentini, i cili filloi tė kryente martesat pėr ushtarėt nė mėnyrė tė fshehtė. Kur Perandori e mori vesh kėtė, ai e hodhi atė nė burg dhe e dėnoi me ekzekutim. Nė burg, ai (Shėn Valentini) ra nė dashuri me vajzėn e rojes sė burgut por kjo ishte njė sekret sepse sipas ligjeve tė krishtera, priftėrinjtė dhe murgjit u ndalohej tė martoheshin ose tė binin nė dashuri.

Por ai ėshtė ende i shikuar me nderim nga tė krishterėt sepse vendoshmėria e tij kur Perandori i ofroi atij tė linte Krishtėrimin qė tė shpėtonte dhe tė adhuronte zotat romak, atėhere ai do tė bėhej njė nga kėshilltarėt e tij dhe ai do ta bėnte dhėndėr. Por Valentini refuzoi kėtė ofertė dhe preferoi krishtėrimin, kėshtu qė ai u ekzekutua nė shkurt 270 tė erės sonė, nė mbrėmjen e 15 shkurtit, festėn e Luperlikalis. Kėshtu qė kjo ishte emėruar pas kėtij "tė shenjti".

Nė "Historinė e civilizimin", thuhet qė Kisha nxori njė kalendarė nė tė cilėn ēdo ditė ishte e vizatuar si ditė festė pėr njė "tė shenjtė". Nė Angli, dita e Shėn Valentinit ishte fund tė dimrit. Kur ajo ditė erdhi sipas atyre, zogjtė bashkoheshin me entuziazėm nėpėr pyje dhe tė rinjtė meshkuj dhe femra do tė vendosnin lule mbi dritaret e shtėpivė tė tyre pėr vajzat qė dashuronin.[Historia e Civilizimit nga Vil Durant, 15/23]

Papa e shpalli ditėn e vdekjes sė Shėn Valentinit, shkurt 14 270, si festėn e dashurisė. Kush ėshtė papa? Ai ėshtė "arqipeshku, Pontifi i lartė i Kishės, Trashėgimtari i Shėn Pjetrit". Shikoni tek ky "arqipeshk" dhe sesi ai e nxori pėr ata festimin e kėsaj feste e cila ishte njė shpikje e re (bidat) nė fenė e tyre. Kjo na kujton neve ēfarė Allahu ka thėnė:

"Ata i (morėn) konsideruan "ahbarėt" (priftėr jehudi) tė tyre, "ruhbanėt" (murgjit e krishterė) tė tyre.. pėr zota pos All-llahut...."[Surah Teube:31]

Ėshtė e transmetuar qė Adij Ibn Hatim ka thėnė: "Unė shkova tek i dėrguari i Allahut salallahu alejhia ua selam duke pasur njė kryq ari rreth qafės time. Ai mė tha:

"O Adij, hidhe tutje atė idhull".

Dhe unė e dėgjova atė tė recitonte nga Surah Bekara (el-Teube):

"Ata i (morėn) konsideruan "ahbarėt" (priftėr jehudi) tė tyre, "ruhbanėt" (murgjit e krishterė) tė tyre.. pėr zota pos All-llahut...."[Surah Teube:31]

Ai ka thėnė:"Ata nuk i adhurojnė ata por kur ata i lejojnė atyre diēka qė ata e pranojnė si tė lejuar dhe kur ata i ndalojnė atyre diēka qė ata e pranojnė si tė ndaluar".[Transmetuar nga el-Tirmidhiu dhe ėshtė njė hadith hasen-i mirė]

_________________
"Respekto qe te jesh i respektuar"



Kontakto :
habi_117@hotmail.com
ys_boys@hotmail.com
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.hanielezit.ch
Habi
WebMaster/Administrator
WebMaster/Administrator


Numri i postimeve : 170
Join date : 12/02/2008

MesazhTitulli: Re: Festimi i ditės sė Shėn Valentinit   Wed Feb 20, 2008 6:44 pm



Midis simboleve mė tė rėndėsishme tė kėsaj feste



1 – Shprehja e gėzimit dhe lumturisė me rastin e kėsaj feste, ashtu siē bėjnė nė festat e tyre madhore.

2 – Shkėmbimi i trėndafilave tė kuq, tė cilėt janė njė shprehje e dashurisė, "dashurinė shpirtėrore" tė paganėve ose "dashurinė" e tė krishterėve. Pra ėshtė e njohur pėr ata si festa e tė dashuruarve.

3 – Dėrgimi i kartolinave. Nė disa nga kėto kartolina janė figurat e "Kjupid", i cili shfaqet si njė fėmijė me dy krahė, dukė mbajtur njė shiqetė dhe shtiza. Ky ishte Zoti i dashurisė sė paganėve romak, i lartėsuar ėshtė Allahu mbi fabrikimet dhe shoqėrimit tė tė tjerave me Tė.

4 – Shkėmbimi i kartolinave tė cilat ata ja dėrgojnė njėri-tjetrit, nė vargje dhe proza dhe me fjali tė shkurtėra tė shkruara me fjalė dashurie. Disa nga kėto kartolina pėrmbajnė piktura komike dhe fjalė qė tė bėjnė pėr tė qeshur dhe ata shpesh pėrbmajnė frazėn "bėhu Valentini im – be my Valentine" kjo prezanton konceptin e krishterė tė kėsaj feste pasi i ėshtė marrė nga koncepti pagan.

5 – Nė shumė vende pernėdimore, bėhen mbrėmje gjatė kėsaj dite, ditėn dhe natėn, ku meshkujt pėrziehen me femrat dhe kėrcejnė. Shumė prej tyre i dėrgojnė dhurata tė tilla si trėndafila dhe kutia ēokolltash grave tė tyre, shokėve tė tyre dhe atyre tė cilėt ata i dojnė.

Kushdo qė shikon se ēfarė ėshtė thėnė pak mė lart rreth miteve tė kėsaj feste pagane me qartėsi do tė kuptojė tė mėposhtmet:



Sė pari:



Qė origjina mbėshtetet nė besimet pagane tė romakėve, ku ishte njė shprehje e "dashurisė shpirtėrore" tė idhujve tė cilėt ata adhuronin nė vend qė tė adhuronin Allahun (Zotin e vėrtetė) . Kushdo qė feston kėtė festė ėshtė duke festuar njė festė shirku nė tė cilėn idhujt madhėrohen. Allahu ka thėnė:

"Bėnė kufr (mohuan tė vėrtetėn) ata qė thanė: "All-llah ėshtė ai, Mesihu, bir i Merjemes". E vetė Mesihu, (Isai) tha: "O beni israil, adhurojeni All-llahun, Zotin tim dhe Zotin tuaj, sepse ai qė i pėrshkruan Zotit shok, All-llahu ia ka ndaluar (ia ka bėrė haram) atij xhennetin dhe vendi i tij ėshtė zjarri. Pėr mizorėt nuk ka ndihmės".[Surah el-Maide:72]



Sė dyti:



Qė zhvillimi i kėsaj feste midis romakėve ishte i lidhur me mitet dhe legjendat tė cilat asnjė mendje e shėndoshė nuk mund t'i pranojė, le tė mos flasim pėr muslimanėt tė cilėt besojnė tek Allahu dhe tek i Dėrguari i Tij salallahu alejhia ua selam. A mundet ndokush me mednje tė shėndoshė tė pranojė besimin qė njė ujk femėr i dha tė pinte qumėsht themeluesit tė qytetit tė Romės dhe qė i dha atij fuqi dhe urtėsi. Kėta mite shkojnė pėrtej besimit (akides) sė muslimanėve sepse Ai i Cili qė vendosė fuqinė dhe urtėsinė ėshtė Krijuesi, subhane ua teala, dhe jo qumėshti i njė ujku femėr. E njėjta mund tė thuhet pėr mitin qė idhujt e tyre mund t'i mbrojnė ata nga tė kėqijat ose t'i mbajnė larg ujqit nga tufat e dhenėve tė tyre.



Sė treti:



Midis ritualeve tė shėmtuara tė romakėve nė kėtė ditė ėshtė sakrifikimi i njė qeni dhe njė dhieje, spėrkatja e dy tė rinjve me gjakun e tyre pastaj larja me qumėsht etj....Kjo ėshtė diēka qė mund tė shkaktojė pėshtjellim tek secili qė ka njė natyrė normale dhe ėshtė e papranueshme nga njė mendje e shėndoshė.



Sė katėrti:



Lidhja midis Shėn Valentinit dhe kėsaj feste ėshtė vėnė nė pikėpyetje nga shumė burime dhe ėshtė e konsireruar shumė larg nga definitivja. Do tė ishte mė mirė pėr tė krishterėt ta refuzonin kėtė festė pagane me tė cilėn imituan paganėt. Kėshtu ēfarė mund tė thuhet pėr ne muslimanėt, tė cilėt jemi tė urdhėruar tė ndryshojmė nga tė krishterėt dhe paganėt para tyre?



Sė pesti:


Kjo festė ėshtė denoncuar nga priftėrinjtė e krishterė nė Itali, kalorėsi i katoliēizmit, sepse ishte duke pėrhapur sjellje tė kėqija dhe ishte duke patur njė efekt shumė tė mbrapshtė tek mendjet e tė rinjve meshkuj dhe femra. Kėshtu ėshtė mė mirė pėr muslimanėt ta refuzojnė atė, t'i paralajmėrojnė tė tjerėt kundėr saj dhe tė pėrmbushin detyrėn e tyre drejt urdhėrimit pėr tė mirė dhe ndalimit nga e keqja.



Disa mund tė pyesin pse muslimanėt nuk e festojnė kėtė festė?



Kėsaj pyetjeje mund t'i pėrgjigjemi me disa mėnyra:

1. Nė islam, festat janė pėrkufizuar nė mėnyrė tė qartė dhe shtimet apo futje tė reja nė tė janė tė papranueshme. Ata janė pjesė eseciale e adhurimit tonė dhe nuk ka vend pėr ixhtihad apo opinione personale. Ata janė pėrshkruara pėr ne nga Allahu dhe i Dėrguari i Tij salallahu alejhia ua selam. Ibn Tejmijah rahimahullah ka thėnė:

"Festat janė pjesė e ligjeve, tė qarta dhe ceremonitė fetare tė cilat janė tė pėrshkruara nga Allahu:

"Pėr secilin prej jush, Ne caktuam ligje program (tė posaēėm nė ēėshtje tė veprimit)'[Surah el-Maide:48]

"Secilit popull ne i dhamė ligj (fetar) qė ata veprojnė sipas tij, pra le tė mos polemizojnė (popujt e tjerė) me ty pėr kėtė ēėshtje (pėr ēėshtjen e sheriatit islam)"[Surah el-Haxh:67]

si Kilba (drejtimi pėr nė falje), falja dhe agjėrimi. Kėshtu qė nuk ka ndryshim midis festimit me ta dhe kryerjes sė ritualeve tė tyre fetare. Rėnja dakord me tėrė festėn ėshtė rėnja dakord me kufrin (mosbesimin). Rėnja dakord me disa ēėshtje tė vogla ėshtė e njėjtė si rėnja dakord me ta nė disa degė tė kufrit (mosbesimit). Festat janė gjėrat mė tė dallueshme me tė cilat ndahen fetė, kėshtu kushdo qė feston festat e tyre ėshtė duke rėnė dakord me gjėrat mė tė dallueshme tė ritualeve tė kufrit (mosbesimit). Padyshim festimi me ta i festave tė tyre mund nė disa raste tė ēojė nė Kufėr (mosbesim). Pjesėmarrja nė kėto gjėra, tė paktėn, ėshtė gjynah. Profeti salallahu alejhia ua selam i ėshtė referuar faktit qė ēdo komb ka festat e tij kur ai ka thėnė:

"Ēdo popull ka festėn e tij dhe kjo ėshtė festa jonė (Bajramet)"[el-Buhari 952, Muslimi 1892], [el-Iktida 1/471-472]

Pėrshak se dita e Shėn Valentinit i pėrket kohėrave romake, dhe kohėra islame, kjo do tė thotė qė ėshtė diēka qė i pėrket eksluzivisht tė krishterėve, dhe jo islamit dhe muslimanėt nuk kanė pjesė nė tė. Nėse ēdo popull ka fetat e tij, siē Profeti salallahu alejhia ua selam ka thėnė:

"Ēdo popull ka festėn e tij".[Transmetuar nga Buhari dhe Muslimi]

Atėhere kjo do tė thotė qė secili popull duhet tė dallohet me fetat e tij. Nėse tė krishterėt kanė njė festė dhe ēifutėt kanė njė fetsė e cila i pėrket ekskluzivisht atyre atėhere asnjnė musliman nuk do tė bashkohet me nė celebrimin e festave tė tyre, ashtu siē nuk bashkohen nė adhurimet e fesė sė tyre ose nė drejtimin pėr falje.

2. Festimi i Shėn Valentinit do tė thotė pėrngjasimi dhe imitimi i paganėve romak, pastaj tė krishterėt i imituan romakėt nė diēka qė nuk ishte pjesė e fesė sė tyre. Nėse nuk ėshtė e lejuar pėr tė imituar kristianėt nė gjėra qė janė me tė vėrtetė pjesė tė fesė sė tyre, por jo pjesė e fesė sonė, atėhere simund tė jetė ēėshtja kur ata kanė futur nė fenė e tyre besimiet e adhuruesve tė idhujve.

Imitimi i kufarėve nė pėrgjithėsi, qofshin ata adhurues idhujsh apo nga njerėzit e Kibrit, ėshtė e ndaluar, qoftė ai imitim i adhurimit tė tyre apo i zakoneve dhe sjelljeve tė tyre. Kjo ėshtė e treguar nga Kur'ani, Sunneti dhe ixhamaja (konsensusi i dijetarėve):



1. Nga Kur'ani:
Allahu subhane ua teala thotė:

"E mos u bėni si ata qė u ndanė dhe u pėrēanė pasi u patėn zbritur argumentet. Ata do tė pėsojnė njė dėnim tė madh".[Surah Al-Imran:105]



2. Nga Sunneti:

"Kushdo qė imiton njė popull ėshtė njė prej tyre".[I transmetuar nga Ahmedi 2/50, Ebu Daudi 4021]

Shejhul Islam Ibn Tejmijah ka thėnė:

"Ky hadith tė paktėn tregon qė ėshtė e ndaluar imitimi i tyre, megjithėse kuptimi i dukshėm implikon qė ai qė i imiton ata ėshtė njė jobesimtarė, ashtu siē Allahu ka thėnė:

"O ju qė besuat! Mos zini miq as jehuditė, e as tė krishterėt. Ata janė miq tė njėri-tjetrit. E kush prej jush i miqėson ata, ai ėshtė prej tyre. Vėrtetė All-llahu nuk vė nė rrugė tė drejtė popullin zullumqarė".[Surah el-Maide:51], [el-Iktida 2/722-725]



3. Nga Ixhmaja (konsensusi i dijetarėve).

Ibn Tejmijah ka transmetuar qė ka njė konsensus qė ėshtė haram pėr tė imituar kufarėt nė festėt e tyre nė kohėn e sahabeve, Allahu qoftė i kėnaqur prej tyre, dhe Ibn Kajjimi ka trasmetuar qė ka njė konsensus midis dijetarėve mbi kėtė pikė.[Shiko el-Iktida 1/454, Ahkam Ehlul el-Dhimmah 2/722-775]

Allahu e ka ndaluar imitimin e kufarėve. Ai e ka pėrshkruar atė si tė urryer dhe na ka paralajmėruar kundėr rrjedhojave tė tij, nė shumė vargje kur'anore, nė shumė raste dhe shumė mėnyra. Ngandonjėherė Ai e bėn kėtė duke ndaluar ndjekjen e tyre ose bindjen ndaj tyre, ngandonjėherė paralajmėron kundrejt tyre ose kundret mashtrimeve tė planeve tė tyre, nė ndjekjen e opinioneve tė tyre ose influencimin nga veprat, sjelljet ose qėndrimin e tyre. Ngandonjėherė Ai e bėn kėtė duke pėrmendur disa nga karakteristikat qė i largon besimtarėt nga ata dhe tė imtituarit e tyre. Pjesa mė e madhe e paralajmėrimive nė Kur'an i referohen ēifutėve dhe hipokritėve pastaj njerėzve tė Librit nė pėrgjithėsi dhe mushrikėve. Allahu na tregon qė imitimi dhe bindja ndaj kufarėve (jobesimtarėve) mund tė ēojė nė riddah ( daljen nga feja). Allahu gjithashtu ndalon ndjekjen e tyre, bindjen ndaj tyre ose ndjekjen e dėshirave dhe epsheve tė tyre dhe karakteristikave tė kėqija.

Ndalesa i imitimit tė kufarėve ėshtė njė nga principet themelore tė sheriatit. Alahu e dergoi Profettin e Tijme udhėzim dhe fenė e vėrtetė kėshtuy qė nuk tė mbizotėrojė mbi tė gjitha fetė tjera dhe Allahu e ka pėrfeksionuar fenė e Tij pėr njerėzimin:

"Sot pėrsosa pėr ju fenė tuaj, plotėsova ndaj jush dhuntinė Time, zgjodha pėr ju islamin fe".[Surah el-Maide:3]

Allahu e ka bėrė islamin mbulesė pėr tė gjitha interesat njerėzore nė tė gjitha kohėrat dhe nė tė gjitha vendet dhe pėr tė gjithė njerėzit. Kėshtu nuk ėshtė e nevojshme tė adoptojmė mėnyrat e jobesimtarėve ose t'i imitojmė ata.

Imitimi shkakton difekte nė persoalitetin e muslimanit, tė tilla si ndjenja inferioriteti dhe dėshpėrimi, dobėsie tė cilat pastaj ēojnė nė largimin dhe shmangjen nga rruga dhe nga ligjet e Allahut. Eksperienca na ka treguar qė admirimi i jobesimtarėve dhe imitimi i tyre i bėn njerėzit ti duan ata, tė kenė besim tė plotė tek ata dhe t'i marrin ata si shokė dhe ndihmues dhe qė pastaj rezultojnė nė refuzuar e islamit dhe njerėzive tė tij, herojve tė tij, vlerat tė tij dhe tė bėhen injorantė ndaj tė gjithė atyre.

3. Qėlimi i ditės sė Shėn Valentinit nė kėto kohėra ėshtė pėrhapja e dashurisė midis tė gjithė njerėzve, besimtarėve dhe jobesimtarėve. Pa dyshim ėshtė e ndaluar pėr t'i dashur jobesimtarėt. Allahu thotė:

"Nuk gjen popull qė e beson All-llahun dhe ditėn e gjykimit, e ta dojė atė qė e kundėrshton All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, edhe sikur tė jenė ata (kundėrshtarėt) prindėrit e tyre, ose fėmijėt e tyre, ose vėllezėrit e tyre, ose farefisi i tyre".[Surah el-Muxhadele:22]

Shejh Ibn Tejmijah, rahimahullah, ka thėnė:

"Allahu na tregon qė nuk ėshtė besimtarė ai qė e merr njė jobesimtarė si shok tė ngushtė. Kushdo qė e merr njė jobesimtarė si njė shok tė ngushtė nuk ėshtė besimtarė. Imitimi i jashtėm mund tė shikohet si njė sjenjė dashurie, kėshtu qė ėshtė e ndaluar". [el-Iktida, 1/490]

4. Dashuria qė i referohet kėsaj feste pasi tė krishterėt e ringjallėn atė u bė njė dashuri romantike jashtė kornizės sė martesės. Rezultati i asaj ėshtė pėrhapja e zinasė (kurvėrisė) dhe i imoralitetit. Megjithėse priftėrinjtė e krishterė e kundėrshtuan dhe e shaktėrruan ajo erdhi pėrsėri.

Pjesa mė e madhe e tė rijve e festojnė kėtė festė sepse i lejon ata tė shfryejnė dėshirat e tyre, pa menduar pėr ēėshtjen e imitimit dhe pėrngjasimit me jobesimtarėt. Shikoni tek kjo tragjedi, ku ata shkojnė aq larg sa bėjnė gjynahe tė mėdha tė tilla si zinaja (kurvėria) dhe tė tjera si kjo, duke i imituar tė krishterėt nė diēka qė ishte pjesė e adhurimit tė tyre dhe qė mund tė jenė edhe kufėr (mosbesim).

Disa njerėz mund tė ēuditen dhe tė thonė, ju kėrkoni tė na pengoni ne nga dashuria, por nė kėtė ditė dhe nė kėtė moshė ne i shprehim ndjenjat dhe emocionet tona, ēfarė tė keqe ka kjo?

_________________
"Respekto qe te jesh i respektuar"



Kontakto :
habi_117@hotmail.com
ys_boys@hotmail.com
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.hanielezit.ch
Habi
WebMaster/Administrator
WebMaster/Administrator


Numri i postimeve : 170
Join date : 12/02/2008

MesazhTitulli: Re: Festimi i ditės sė Shėn Valentinit   Wed Feb 20, 2008 6:45 pm

Ne themi:



Sė pari:

Ėshtė gabim pėr ta ngatėrruar ēfarė ata thonė pėr kėtė ditė edhe qėllimeve tė vėrteta prapa saj. Dashuria e referuar nė kėtė ditė ėshtė dashuria romantike, tė paturit dashnore, dashnorė dhe dashnore. Ėshtė e njohur tė jetė njė ditė e shpifur dhe seksi pėr ata, pa pėrmbajtje dhe kufizime...Ata nuk janė duke folur pėr dashurinė e pastėr midis njė burri me gruan e tij dhe midis njė gruaje me burrin e saj ose tė paktėn nuk bėjnė dallim midis dashurisė legjitime nė marrėdhėniet midis burrit dhe gruas, nuk bėjnė dallim midis dashurisė legjitime dhe asaj midis dashnorėve. Kjo festė pėr ata ėshtė njė mjet pėr secilin pėr tė shprehur dashurinė.



Sė dyti:

Shprehja e ndjenjave dhe emocioneve nuk ėshtė njė justifikim pėr muslimanin pėr tė caktuar njė ditė pėr festė bazuar mbi mendimet dhe idetė e tij dhe tė thėrrasė atė njė festė ose ta bėjė atė njė festė siē ėshtė bajrami. Kėshtu si duket ēėshtja kur kjo ėshtė njė festė e jobesimtarėve?

Nė islam, njė burrė e dashuron gruan e tij gjatė gjithė vitit dhe ai e shpreh dashurinė ndaj saj me dhurta, nė vargje poezie dhe nė prozė, nė letra dhe nė mėnyra tė tjera, pėrmes vitesh, jo vetėm njė ditė nė vit.



Sė treti:

Nuk ka fe qė ikurajon ndjekėsit e saj pėr ta dashur dhe pėr tu kujdesur pėr njėri-tjetrin mė shumė sesalami. Kjo pėrfshin tė gjitha kohėt dhe tė gjitha rrethanat, jo vetėm njė ditė tė veēantė. Me tė vėrtetė, islami na inkurajon tė shprehim emocionet dhe dashurinė nė tė gjithė kohėn, ashtu siē Profeti salallahu alejhia ua selam ka thėnė:

"Nėse njė njeri e do vėllai e tij, le t'i thotė atij se e do".[I transmetuar nga Ebu Daudi 5124, el-Tirmidhiu 2329. Hadithi ėshtė sahih]

Dhe ai ka thėnė:

"Pasha Atė nė duart e tė cilit ėshtė shpirti im, ju nuk do tė hyni nė parajsė derisa tė besoni me tė vėrtetė dhe ju nuk besoni me tė vėrtetė derisa ta duani njėri-tjetrin. A t'ju tregoj ju diēka qė nėse e bėni , ju do ta duani njėr-tjetrin? Pėrshėndetuni me selam midis jush".[Muslimi 54]



Sė katėrti:
Dashuria nė islam ėshtė mė e pėrgjithashme dhe mė e gjėrė, nuk ėshtė e kufizuar vetėm tek njė lloj dashurie qė ėshtė ajo midis burrit dhe gruas. Ka shumė lloje dashurish. Ėshtė dashuria pėr Allahun, dashuria pėr tė dėrguarin e Tij salallahu alejhis ua selam dhe shokėt e tij, dashuria pėr tė mirėn dhe njerėzit e devotshėm, dashuria dhe mbėshtetja pėr fenė, dashuria pėr rėnjen dėshmorė pėr hir tė Allahut. Ėshtė gabim shumė i madh pėr ta kufizuar kėtė kuptim tė gjėrė vetėm tek ajo lloj dashurie.


Sė pesti:

Ēfarė kėta njerėz mendojnė, qė dashuria pėrpara martesės ėshtė njė diēka e mirė, ėshtė gabim, siē ėshtė e provuar nga studimet dhe nga eksperienca nė jetė. Nė njė studim tė ndėrmarrė nga Universiteti i Kairos, ēfarė ata e quajnė "martesė dashurie" dhe "martesė tradicionale" ėshtė treguar si mė poshtė:

"Nė martesat tė cilat kanė ardhur pasi njė historie dashurie, 88 pėr qind kanė pėrfunudar nė dėshtim, dhe pėrqindja e sukseshme nuk ka qenė mė shumė sesa 12%. Por nė raste tė cilat studimi i quan si "martesa tradicionale" pėrqindja e sukseshme ishte 70%. Me fjlaė tė tjera, pėrqindja e sukseshme nė martesat e pėrshkruar si tradicionale ishte gjashtė herė mė shumė sesa atyre qė janė tė pėrshkruara si "martesa dashurie".[Risalah ila Mu'minah Faqe 255]

Tani le tė shikojmė nė dfarė gjedje janė shoqėritė perėndimore ku dita e Shėn Valentinit festohet dhe tė pyesim nė ēfarė gjendjeje janė marrėdhėniet martesore nė kėto shoqėri dhe a kanė kėto festa ndonjė efekt pozitiv nė marrėdhėniet midis burrave dhe grave?

Studimet dhe statistikat e tyre tregojnė tė mėposhtmet:

1.Nė njė studim amerikan tė bėrė nė 1987 thuhet se 79% e burrave i rrahin gratė nė shtėpiat e tyre, vedanėrisht nėse ata janė tė martuar.....[gazeta el-Kabas, 15/2/1988]

2.Njė studim i ndėrmmarrė nga National American Office for Mental Health thotė tė mėposhtmen:

-17% e grave tė cilat shkojnė nė dhoma tė ndėrhyrjes sė shpejt janė viktima tė rrahjeve nga burrat dhe dashnorėt e tyre.

-83% e atyre tė cilėt janė shikuar (vėzhguar) nė spital tė paktėn njė herė pėr kurime plagėsh, janė rezultuar nga rrahjet.

Studimi shton se ka shumė gra tė cilat nuk shkojnė nė spital pėr tu kuruar, por i mjekonin plagėt nė shtėpi.

3.Nė njė raport pėr Central American Agency for Examination [FPT] thuhet qė ēdo 18 sekonda njė grua rrahet nga burri i saj diku nė Amerikė.

4.Revista amerikane Time thotė qė rreth 4000 gra nga afėrsisht 6 milion tė cilat rrahen vdesin si rezultat i atij tė rrahuri.

5. Nė njė studim nė Gjermani thuhet se jo mė pak sesa 100.000 gra pėr vit u ekspozoheshin dhunės fizike dhe psikologjike nga ana e burrave tė tyre ose me burrat qė jetonin. Tė dhnėnat e sakta mund t'i kalojnė njė milionė.

6.Nė Francė, afėrsisht 2 million gra rrahen.

7. Nė Mbretėrin e Bashkuar (Angli), nė njė pyetsorė nė tė cilin morėn pjesė 7.000 gra, 28 prej tyre thonin qė kishin qenė subjekt i sulmeve nga burrat dhe dashnorėt e tyre.

Kėshtu si mund qė ne tė besojmė qė dita e Sėhn Valentinit ka ndonjė dobi pėr ēiftet e martuara? E vėrteta ėshtė qė ėshtė njė thirrje pėr mė shumė imoralitet dhe pėr formimin e marrėdhėnieje tė ndaluara.

Burri i cili sinqerisht e do gruan e tij nuk ka nevojė pėr kėtė festė pėr t'ja kujtuar atij dashurinė pėr tė. Ai e shpreh dashurinė e tij pėr gruan e tij nė tė gjithė kohėn dhe me tė gjitha rastet.



Qėndrimi i muslimanit drejt ditės sė Shėn Valentinit
Nga diskutimi i mėsipėrm, qėndrimi i muslimanit duhet tė jetė i qartė:

1. Ai nuk duhet ta festojė atė e as tė bashkohet me ta nė festmet e tyre e as tė marrė pjesė nė celebrimet e tyre pėrshak tė fakteve tė thėna pak mė lart qė tregojnė se ėshtė e ndaluar pėr tė festuar festat e jobesimtarėve.

El-Hafiz el-Dhehebi radiallahu anhu ka thėnė:

"Nėse tė krishterėt dhe ēifutėt kanė njė festė, e cila i pėrket vetėm atyre, atėhere muslimanėt nuk duhet ta festojnė atė(festė) bashkė me ta ashtu siē nuk duhet tė bashkohen me ta nė fenė e tyre ose drejtimin e faljes".[Tashabbuh el-Hasis bi Ehl el-hamis, revista el-Hikmah 4/193]

Pėrshkak se principi themelorė i selefėve ka qenė el-Uala uel Bara (besnikėria dhe miqėsia / armiqėsia dhe urrejtja), ėshtė obligim pėr secilin qė thotė La Ilahe il-lallah Muhammed Resulullah ta ndjek kėtė princip. Kėshtu ai duhet tė dojė besimtarėt dhe duhet tė urrejė jobesimtarėt, t'i kundėrshtojė ata dhe tė ndryshojė nga ata. Ai duhet tė dijė qė ajo do tė sjellė dobi tė panumėrta, ashtu sikurse imitimi i tyre shkakton shumė dėme tė mėdha. Mė tepėr mbi kėtė kur muslimanėt i imitojnė ata, i bėn jobesimtarėt tė gėzohen dhe t'i mbushen zemrat me gėzim dhe i bėn muslimanėt t'i duan ata nė zemrat e tyre. Nėse ndonjė vajzė muslimane e cila e feston kėtė festė pėrshkak se shikon Margaritėn apo Marien apo kėdo tjetėr qė vepron kėshtu, kjo padyshim reflekton faktin qė ajo ėshtė duke i ndjekur ata dhe duke i aprovuar sjelljet e tyre. Por Allahu thotė:

"O ju qė besuat! Mos zini miq as jehuditė, e as tė krishterėt. Ata janė miq tė njėri-tjetrit. E kush prej jush i miqėson ata, ai ėshtė prej tyre. Vėrtetė All-llahu nuk vė nė rrugė tė drejtė popullin zullumqarė".[Surah el-Maide:51]

Njė nga efektet e kėqija tė imitimit tė tyre ėshtė qė ata e bėjnė kėtė tė duket sikur tė kishte mė shumė mbėshtetės dhe ndjekės. Si mundet qė tė jetė e pėrshtatshme pėr njė musliman i cili reciton nė ēdo rekat,

"Udhėzona nė rrugėn e drejtė, nė rrugėn e atyre ndaj tė cilėve ke bekimin, e jo nė tė atyre qė je i hidhėruar, dhe qė kanė humbur!"[Surah el-Fatiha:6-7]

pėr t'i kėrkuar Allahut qė t'i udhėzojė nė rrugėn e drejtė tė besimtarėve dhe pėr t'i larguar nga rruga e atyre qė morėn hidhėrimin dhe zemėrimin dhe atyre qė humbėn, dhe pastaj tė vazhdojė tė ndjek rrugėn e tyre me vetė zgjedhje dhe dėshirė?

Statistikat tregojnė qė dita e Shėn Valentinit ėshtė e dyta nė popullaritet pas Krishtėlindjeve. Kėshtu ėshtė e qartė qė festa e dashurisė ėshtė njė nga festat e tė krishterėve dhe qė ėshtė e dyta vetėm pas krishtėlindjeve, festimi i lindjes sė Mesihut. Kėshtu nuk ėshtė e lejueshme pėr muslimanėt pėr tu bashkuar me ta nė festimin e kėsaj dite sepse ne jemi tė urdhėruar tė ndryshojmė nga ata nė fe, nė zakone dhe gjėra tė tjera qė i pėrkasin ekskluzivisht atyre, ashtu siē ėshtė thėnė nė Kur'an dhe nė Sunet dhe konsensusin e dijetarėve.

2. Ai nuk duhet t'i ndihmojė jobesimtarėt nė festimet e tyre pėr shkak se ato janė ritualet e kufrit (mosbesimit), kėshtu ndihmimi i tyre dhe aprovimi i tyre nė ato se ēfarė bėjnė ėshtė ndihmė pėr tė manifestuar dhe pėr tė mbizotėruar dhe pėr t'i aprovuar. Feja muslimane nuk e lejo atė tė aprovojė kufrin (mosbesimin) ose pėr t;i ndihmojnė tė tjerėt pėr ta manifestuar. Siē Shejhul islam Ibn Tejmijah ka thėnė:

"Nuk ėshtė e lejueshme pėr muslimanėt t'i imitojnė ata (jobesimtarėt) ne asgjė qė ėshtė specifike e festave tė tyre qoftė ushqim, veshje, larje, ndezjen e qirinjve ose ndryshimin... pėr ta pėrmbledhur, ata nuk duhet tė bėjnė asgjė qė ėshtė specifike e ritualeve dhe festave tė jobesimtarėve mbi atė ditė, ndryshe dita e festave tė tyre duhet tė jetė vetėm njė ditė e zakonshme pėr muslimanin".[Maxhmu el-Fataua 25/329]

3. Ai nuk duhet tė ndihmojė asnjė musliman qė e feston atė. Ndryshe nga kjo, ai e ka tė obliguar t'i refuzuar ata pėr shkak se pėr muslimanėt festimi i festave tė jobesimtarėve ėshtė njė vepėr e keqe e cila duhet refuzuar. Shejhul Islam Ibn Tejmijah ka thėnė:

"Ashtu siē ne nuk duhet t'i imitojmė ata nė festat e tyre, ashtu duhet qė tė mos i ndihmojmė muslimanėt qė e bėjnė atė, dhe duhet t'i thuhet qė mos ta bėjė njė gjė tė tillė".[El-Iktida, 2/519-520]

Bazuar mbi ēfarė Ibn Tejmijah ka thėnė, nuk ėshtė e lejueshme pėr biznesmenėt musliman qė tė tregėtojnė dhurata pėr ditėn e Shėn Valentinit, qoftė lloje veshjesh, trėndafila ose tė tė tjera si kėto. E njėjtė me kėtė, nuk ėshtė e lejueshme pėr askėnd tė cilit i ėshtė dhėnė njė dhuratė mbi kėtė rast ta pranojė atė sepse duke e pranuar atė ai ėshtė duke treguar aprovimin e kėsaj feste.

Njė nga thirrėsat musliman ka thėnė: "Ne ishim tek njė dyqan lulesh nė njė vend musliman dhe ne ishim tė tronditur kur pamė se ishte pėrgatitur me rastin e kėsaj feste, me qilma tė kuq nė hyrje, dekorime dhe plakarta tė kuqe. Ne u takuam me njėrin nga njerėzit qė punonin atje dhe e pyetėm pse kishin bėrė kaq shujmė dekorime dhe zbukurime pėr kėtė rast. Ai tha qė kėto pėrgatitje kishin filluar qė herėt dhe qė ka patur shumė kėrkesa...Pastaj ai na tregoij qė ai kishte qenė i habitur nga kjo pasi ishte njė musliman i ri i cili e kishte lėnė krishtėrimin. Ai ka ditur pėr kėtė pėrpara se tė bėhej musliman, kėshtu si ėshtė puna qė klientėt e tij ishin musliman dhe jo tė krishterė?1

Dyqane tė tjera i mbaruan tė gjitha trėndafilat tė cilat shiteshin me ēmime tė larta. Kur njė nga thirrėset muslimane hyri tek disa studente tė cilat ishin grumbulluar nė sallen ligjėruese, ajo kishte parė se tė gjitha mbanin diēka tė kuqe. Njėra kishte njė trėndafil tė kuq, njė tjetėr njė shami tė kuqe ose njė ēantė tė kuqe ose ēorape tė kuq.....



Midis gjėrave qė janė parė midis muslimanėve nė kėtė festė



1- Tė gjitha studentet femra beijnė dakord qė tė lidhin njė shirit tė kuq nė dorėn e tyre tė djathtė.

2- Veshja e diēkaje tė kuqe (njė bluzė, kėpucė etj...). Kjo ka arritur vitin qė kaloi qė kur ata hynė nė kalsa ne pamė qė pjesa mė e madhe e nxėnėsve ishin veshur nė atė mėnyrė, sikurse tė kishte qenė njė uniformė.

3- Tollumbac tė kuq mbi tė cilėt ėshtė e shkruar "I love you". Ata zakonisht i sjellin kėto nė fund tė mėsimit, njė ndonjė vend larg nga mėsuesit.

4- Shkrimi i emrave dhe zemėrave nė duart e tyre ose vetėm inicialeve.

5. Trėndafilat e kuq janė shumė tė pėrhapur nė kėtė ditė etj....



Pėrfundim


Ne duhet t'i kundėrshtojmė kėto gjėra me tė gjitha mjetet qė kemi mundėsi. Pėrgjegjėsia qėndron mbi ne tė gjithė.

1. Ne nuk duhet tė pranojmė pėrshėndetjet nė ditėn e Shėn Valentinit pėrshkak se ajo nuk ėshtė festė muslimane. Nėse muslimanėt pėrshėndeten nė kėtė festė, ata nuk duhet ta kthejnė pėrshėndetjen. Ibn Kajjimi rahimahullah ka thėnė:

"Pėrshėndetja e tė tjerėve me pėrshėndetje qė pėrdoren nga jobesimtarėt ėshtė e ndaluar sipas ixhamasė (konsensusit tė dijetarėve, tė tilla si pėrshėndetja e tyre me rastet e festave dhe gėzimeve tė tyre, duke i ururuar atyre njė festė tė bekuar. Madje edhe nėse ai qė i pėrshėndet nuk bėn kufėr (mosbesim), kjo ėshtė ende e konsideruar si e ndaluar. Ėshtė njėlloj sikur ta pėrshėndeshim dikėnd qė i pėrkulet kryqit. Ėshtė edhe mė keq dhe mė e urryer pėr Allahun sesa pėr ta uruar dikėn qė pi alkhool ose ka kryer njė vrasje ose ka bėrė kurvėri etj...Shumė nga ata qė nuk kanė respekt pėr fenė e bėjnė kėtė dhe ata nuk e kuptojnė tmerrin e veprave tė tyre. Kushdo qė e pėrshėndet njė person pėr gjynahet e tij, pėr bidate (shpikje tė reja nė fe) ose pėr kufėr (mosbesim) e ekspozon veten drejt urrejtjes dhe ndėshkimit tė Allahut".[Ahkam ehl Dhimmah, 1/441-442]

2. Ne duhet ta sqarojmė natyrėn e vėrtetė tė kėsaj feste dhe festave tė tjera tė jobesimtarėve atyre muslimanėve qė janė tė mashtruar prej tyre dhe t'ja sqarojmė atyre se ėshtė themelore pėr muslimanėt qė tė dallohen me fenė e tyre dhe ta mbrojnė besimin e tyre (Akiden) nga ēdo gjė qė mund ta dėmtojė. Kjo duhet tė bėhet thjeshtė nga sinqeriteti drejt ummetit dhe pėrmbushjes sė komandės pėr tė urdhėruar pėr mirė dhe pėr tė ndaluar tė keqen.

_________________
"Respekto qe te jesh i respektuar"



Kontakto :
habi_117@hotmail.com
ys_boys@hotmail.com
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.hanielezit.ch
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Festimi i ditės sė Shėn Valentinit   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Festimi i ditės sė Shėn Valentinit
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Hani Elezit :: Besimet fetare :: Feja Islame-
Kėrce tek: